title

A. Kraujelis - paskutinis Aukštaitijos partizanas

2022 metų kovo 13-ąją LRT Plius laidoje „Stambiu planu" Suginčių pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja A. Laužikienė, be kita ko, pasidalino savo mintimis apie partizaną A. Kraujelį, gimusį Molėtų rajone ir partizanavusį Aukštaitijos apylinkėse, žuvusį Utenos rajone 1965 metais. Atsakydama į laidos vedėjo klausimą apie tai, kas nepelnytai iškeltas, mokytoja pažėrė kelis teiginius apie A. Kraujelį:  „taip vadinamas paskutinis partizanas", „iš jo didvyrio nedaryčiau", „ oi, kiek prisiklausiau žmonių", „ vien iškelti, kad paskutinis....", „ į ekskursijas nevesčiau, paminklų nestatyčiau". Mokytoja vis pabrėždavo, kad tai jos nuomonė, pridurdama, kad tai sudėtinga. Istorijos mokytojos pasirinkta tokia negatyviai subjektyvi A. Kraujelio gyvenimo interpretacija yra abejotinos vertės ir tendencinga. Ta proga primename kelis partizano A. Kraujelio istorijos faktus.

Žuvus bendražygiams kovoje su okupantais, A. Kraujelis nuo 1954 metų liko vienas ir dar ilgiau kaip 10 metų tęsė pasipriešinimą okupantams, nuolat slapstydamasis ir įvairiais būdais primindamas, kad jis tebekovoja. Net žuvęs jis rastas su visa partizano amunicija. Jis, nors galėjo legalizuotis, liko ištikimas partizano priesaikai ir pasirinko būti laisvas, nesusisaistęs su okupacine valdžia.

1997 metais A. Kraujeliui pripažintas teisinis kario savanorio statusas, suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metais apdovanotas Vyčio kryžiaus III laipsnio ordinu. Tokie įvertinimai suteikiami tik atitinkamoms valstybės institucijoms atlikus išsamų asmens veiklos tyrimą, kurio išvados neturi kelti abejonių dėl jo veiklos reikšmingumo ir svarbos Lietuvai.

2016 metais, po 17 metų teismų maratono, kuriame apklausta dešimtys liudininkų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį byloje, kurioje buvo nagrinėjamas M. Misiukonio pripažinimas kaltu dėl genocido. Šis buvęs pareigūnas dalyvavo A. Kraujelio sulaikymo operacijoje, kurios metu partizanas nusižudė. Teismas, nors ir išteisino minėtą asmenį, tačiau pripažino, kad nėra jokio pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumo istorijoje, o tai, kad jis žuvo 1965 metais ( M. Misiukonis partizaną vadino „ginkluotu nelegalu", nes, jo nuomone, ginkluotas pasipriešinimas buvo pasibaigęs), nepaneigia A. Kraujelio partizano statuso ir nereiškia, kad tuo metu buvo pasibaigusios kovos už Lietuvos valstybingumą.

Ši istorija yra paskata mokyklose atidžiau studijuoti sudėtingą Lietuvos pokario istoriją, geriau pažinti savo krašto didvyrius, kovojusius už Lietuvos laisvę. A. Kraujelio gyvenimas aprašytas  J. Šyvokienės knygose „ Gyvenimą paaukojęs Tėvynei" ir „Nenugalėtas ir neužmirštas", rašytojos R. Šerelytės apysakoje „Pro rūdijančią naktį", pagrįstoje partizano gyvenimo faktais, režisierius A. Maceina A. Kraujelio istoriją papasakojo dokumentiniame filme „Paskutinis". Galima aplankyti A. Kraujelio tėviškę Kaniūkuose, memorialines vietas Utenos rajone.

Įsimintini istoriko dr. D. Juodžio, tyrinėjančio partizaninį judėjimą Lietuvoje, žodžiai: „Istorikas neturi kelti sau tikslo ką nors apkaltinti, apjuodinti ar ką nors išbalinti. Jo užduotis - parodyti, kaip viskas sudėtinga".

 Molėtų rajono savivaldybės meras    Saulius Jauneika



Paskutinis atnaujinimas: 2022-03-22 10:35:01