title

Savivaldybės taryba patvirtino Molėtų krašto muziejaus plėtros koncepciją ir Grįžtamosios migracijos skatinimo programą

 

Balandžio 29 dieną Savivaldybės taryba patvirtino svarbius strateginius dokumentus: Molėtų krašto muziejaus plėtros koncepciją ir Grįžtamosios migracijos skatinimo programą.

Molėtų krašto muziejaus plėtros koncepcija.

Šios koncepcijos tikslas - nustatyti muziejaus plėtros ilgalaikius prioritetus, įveiklinimo kryptis, ekspozicijų vystymą. Muziejus matomas kaip istorinių ir kultūrinių įvykių pasakojimą kurianti bei jį komunikuojanti pagrindinė Molėtų krašto atminties institucija. Koncepcija numato muziejų kaip biudžetinę įstaigą pertvarkyti į viešąją, sudarant sąlygas suformuoti kolegialų valdymo organą, platesniam ES remiamų priemonių pasirinkimui, galimybei vykdyti komercinę veiklą, stiprinant savivaldybės tarybos vaidmenį jo plėtros strategijoje. Dokumentas detaliai aptaria Molėtų krašto muziejaus ekspozicijų struktūros plėtrą, naujų objektų ir projektų kūrimą įvairiose rajono vietose. Aptariamos muziejaus įveiklinimo kryptys, bendradarbiavimas su kitais muziejais ir įstaigomis. Plėtros koncepcijos pagrindu bus rengiamas 10 metų jos įgyvendinimo planas.

Grįžtamosios migracijos skatinimo programa

Programos tikslas - skatinti emigravusius piliečius sugrįžti į gimtąjį kraštą bei padėti greičiau integruotis.

Grįžtamosios migracijos programoje iškelti uždaviniai sukurti ir įdiegti savivaldybės informaciniuose tinkluose emigrantų poreikiams pritaikytos informacijos sklaidos ir jų konsultavimo mechanizmą, pagrįstą vieno langelio principu, užtikrinti pagalbą grįžtančiųjų vaikų integracijai į ugdymo įstaigas bei suaugusiųjų kitataučių šeimos narių integracijai, sukurti grįžtantiesiems teisinės, emocinės ir psichologinės pagalbos mechanizmą, įteisinti tikslinę paramą grįžtantiesiems apsirūpinant pirmuoju būstu, patvirtinti grįžtantiesiems paramos tvarką, kuriant savo verslą bei įsidarbinant.

Programos priemonių plane numatyta 17 sukonkretintų priemonių. Nuolatiniam darbui su išeiviais ir emigrantų konsultavimui bus skiriamas Programos koordinatorius - specialistas, o Programos įgyvendinimo stebėsenai sudaroma tarpinstitucinė darbo grupė.

Statistikos duomenimis, iš emigracijos 2019 m. grįžo 160, 2020 m. - 175 rajono gyventojai.

Užimtumo tarnybos užsakymu atliktas užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių reprezentatyvus nuomonės tyrimas atskleidė, kad 40 procentų apklaustųjų rimtai galvoja grįžti į Lietuvą. Emigrantų lūkesčiai ir nuostatos: sugrįžti paskatintų geras atlyginimas ( 60,7 proc.), šeimos ir artimųjų įtaka (40,5 proc.), galimybė dirbti mėgstamą darbą (28,4 proc.); 20,8 proc. apklaustųjų rinktųsi gyventi regionuose, 15,9 proc. - kaimo vietovėse; grįžę 27,5 proc. norėtų užsiimti nuosavu verslu, 41 proc. nekelia reikalavimų darbdaviui, motyvuoja geras atlyginimas; 46 proc. proc. apklaustųjų Lietuvoje norėtų uždirbti 1201-2000 eurų per mėnesį, 11 proc. - 2001-2999 eurus, 15 proc. - 1000-1200 eurų ir 3 proc. pakaktų 1000 eurų per mėnesį; 43,7 proc. stebi lietuvišką žiniasklaidą, 19,5 proc. stebi naujienas socialinių tinklų grupėse, 12,4 proc. teigia stokojantys ryšio su lietuviais ir informacijos apie Lietuvoje laukiančias galimybes.

Šios apklausos duomenys iš esmės patvirtino būtinumą savivaldybei imtis aktyvių veiksmų, skatinant grįžtamąją migraciją, bei nubrėžė veiksmų kryptį ir prioritetus.    



Paskutinis atnaujinimas: 2021-04-29 11:58:34